- kamienis
- kamiẽnis sm. (2); Kos45 bulvienojas: Kamiẽniai nėr par dideli J(Ds). Bulvės dar anksti kasti: kamiẽniai dar žali Ds. Ir bul'bų kamieniùs suganėm (sušėrėm) Sdk. Kitais metais nuvirina kamieniùs Ds. Iš kamiẽnių šįmet labai gražios bulvės Dgl. Nukasė bulves, nuakėjo kamienius Dgl. Pripjaukit kiaulėm kamiẽnių Zr.
Dictionary of the Lithuanian Language.